Antradienį Pasvalio rajono Saločių miestelyje paminėtos tarpukario pasienio policijos Biržų baro V rajono pasieniečio Mykolo Repšio 70-osios žūties metinės.
Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Saločių bažnyčioje, aplankytas M. Repšio kapas, pagerbtas jo atminimas.
Vėliau visi minėjimo dalyviai – M. Repšio artimieji, Pasieniečių klubo atstovai, Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) Zoknių užkardos pareigūnai, buvę pasieniečiai, Saločių Antano Poškos vidurinės mokyklos skautai, Saločių seniūnijos ir bendruomenės nariai – susirinko Saločių parke. Čia prieš 70 metų viename aukščiausių medžių M. Repšys iškėlė trispalvę ir už tai buvo nužudytas.
Prie paminklinio akmens M. Repšio žygdarbiui atminti PAR Specialiosios paskirties būrio pareigūnai salvėmis pagerbė jo atminimą, buvo padėtos gėlių kompozicijos.
Pasieniečių klubo pirmininkas Algis Balaišis visus susirinkusiuosius supažindino su M. Repšio biografija. Zoknių užkardos vadas Laimutis Jomantas  padėkojo Saločių seniūnijai ir bendruomenei, kad nepamirštamas Lietuvos didvyris M. Repšys, puoselėjamas jo atminimas.
Minėjime taip pat dalyvavo Saločių gyventoja Marijona Dodienė, kuri papasakojo atsimenanti Mykolą Repšį ir tą dieną, kai jis buvo nužudytas.
- Jis buvo aukštas, augalotas (M. Repšio ūgis buvo apie 190 cm – aut. past.), gražus vyras, vilkėdavo baltu švarku ir vaikams darė didelį įspūdį. Su žmona susikabinę už rankų mėgdavo pasivaikščioti Saločių gatvelėmis, – pasakojo 80-metė M. Dodienė.
Nors jai tebuvo 10  metų, bet moteris puikiai prisiminė kaip jos tėvas pamatęs iškeltą vėliavą, pasakė, kad bus blogai.
- Vėliavą kėlė ne vienas M. Repšys. Buvo toks Kazys Baltulis. Anas, sakė žmonės, apsirėdęs moteriškais rūbais pabėgo. Jie buvo kaimynai, – atsiminimais dalinosi senolė.
Pasirodę bolševikų raiteliai ėmė klausinėti, kas iškėlė trispalvę. Sutiktos dvi moterėlės pasakė, kas tai padarė ir kur gyvena.
Pamatę ateinančius priešus M. Repšys ir jo uošvis Jurgis Janušonis pasislėpė palėpėje. Surastas ir neišdavęs žento J. Janušonis buvo nušautas.
- Saugiai pasislėpęs už kamino M.Repšys galėjo išsaugoti savo gyvybę, tačiau jame pabudo karžygio dvasia, kai pamatė kaip raudonieji kamantinėja jo žmoną ir uošvę bei reikalauja pasakyti, kur yra Repšys, – susirinkusiems pasakojo A. Balaišis.
Negalėdamas to pakęsti, pasienietis pradėjo šaudyti iš turėto asmeninio pistoleto į atėjūnus, kurie atsakė automatinių šautuvų ir kulkosvaidžio salvėmis. Nors M. Repšys buvo sužeistas, bet pasinaudojęs kilusia panika prasibrovė į pirmą aukštą ir prisidengė čiužiniu. Tuomet priešai pradėjo pro langus mėtyti granatas. M. Repšys buvo mirtinai sužeistas ir nebegalėjo priešintis, jis buvo pribaigtas durtuvais.
2007 m. Saločių parke, netoli tos vietos, kur buvo nužudytas pasienietis, bendromis Pasieniečių klubo ir Saločių seniūnijos pastangomis iškilo paminklinis akmuo M. Repšio atminimui įamžinti.
Antradienį po minėjimo Saločiuose visi renginio dalyviai dar buvo pakviesti apsilankyti Pasvalio krašto muziejuje. Su parengtomis ekspozicijomis supažindino muziejininkas Gražvydas Balčiūnaitis.
Buvęs pasienietis Žydrūnas Strakša muziejui padovanojo vieną pirmųjų uniformų, kurias vilkėjo prieš du dešimtmečius atkurtos Lietuvos sienos apsaugon stoję pasieniečiai. Zoknių užkardos vadas L. Jomantas muziejui atidavė Pasvalio pasieniečių tarnyboje naudotas specialias priemones, o pasienyje nuo pirmųjų dienų tarnaujantis Audrius Mažuolis perdavė pakabuką, dovanotą pro Saločių pasienio kontrolės punktą vykusių tikinčiųjų, kad saugotų nuo omonininkų užpuolimų. Atsitiktinumas ar sutapimas, bet nuo to karto Saločių pasienio kontrolės punkto nė karto nebeaplankė OMON smogikai.
Padėkoję už vertingas dovanas Pasvalio krašto muziejininkai pasveikino pasieniečius su profesine švente ir pakvietė prisiminimais pasidalinti prie arbatos puodelio.

Ryšių su visuomene specialistė Loreta Liubavičienė