1990 m. Pasaulio turizmo gidų asociacijos federacija nusprendė švęsti Tarptautinę gido dieną kasmet, vasario 21 d. Šią dieną įvertinamas gidų bei kelionių vadovų darbas, jiems steigiamos premijos. Kai kuriose šalyse šią dieną organizuojamos nemokamos kelionės su gidų paslaugomis visiems pageidaujantiems.
Lietuvoje Tarptautinė gido diena švenčiama nuo 2003 m. Jos metu apdovanojami aktyviausi Lietuvos gidai. Renkamas gidas – enciklopedija, gidas – poliglotas, gidas – fanatikas, plieninis gidas (atspariausias tiek oro sąlygoms, tiek kaprizingiems keliautojams) ir kt. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu apie 800 gidų.
Turėdama ilgametę gido ir kelionių vadovo darbo patirtį bei dirbdama pedagoginį darbą Šiaulių Simono Daukanto gimnazijoje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje, turiu galimybę diskutuoti su jaunimu apie gido darbą. Pasitinkant gido dieną, pasidomėjau, ką apie šią profesiją galvoja, kaip šį darbą vertina jaunieji šiauliečiai – tie, kurie dar svarsto, kokią profesiją rinktis ir studentai, kurie pasirinko turizmo ir administravimo studijų programą Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Būsimos profesijos pasirinkimas  – labai atsakingas sprendimas žmogaus gyvenime, tad šis žingsnis kupinas abejonių, įžvalgų, svarstymų… Mano, kaip pedagogo, pašaukimas padėti jaunimui rasti teisingą sprendimą.
Ar gido profesija patraukli jaunimui, kaip įsivaizduojamas gido darbas, kiek jaunimo nuomonė atitinka gido profesinę veiklą realybėje?
Pakviečiau Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos II-III klasių gimnazistus pasidalinti mintimis apie gido profesiją. Gimnazistai mėgsta keliauti. Jų ekskursijų maršrutai nusidriekia ne tik po Lietuvą, bet ir po Europą. Per mokslo metus vidutiniškai du – tris kartus gimnazistas turi galimybę kartu su klasės draugais, dalykų mokytojais ar keliautojų būreliu išvykti į pažintinę kelionę ar ekskursiją po savo miestą, kraštą. Šiandien jau būtų sunku suskaičiuoti, kiek įvykę įvairiausių ekskursijų ar kelionių. Tačiau įspūdingiausiųjų sąraše tikrai būtų paminėtos kelionės į Sankt-Peterburgą, Prahą, Stokholmą, Strasbūrą, Paryžių, Krokuvą… Kelionės sėkmę lemia daugelis veiksnių, tačiau gimnazistai įsitikinę, kad didžiausios įtakos turi keliaujančiųjų savitarpio supratimas ir kelionės vadovo – gido profesionalumas. Diskutuodami,  kas yra gidas ir kuo ypatinga ši profesija, gimnazistai gana romantiškai svarstė apie gido profesijos privalumus: tai galimybė keliauti po pasaulį, tai žingeidaus žmogaus profesija, tai viena įdomiausių profesijų bendrauti ir pažinti įvairius žmones, kultūras. Gimnazistai, žavėdamiesi gido darbu, vis tik pripažino, kad tik nedaugelis rinktųsi gido profesiją, nes gidui keliami dideli reikalavimai. Daukantiškiai, keliautojų būrelio nariai, daugelį kartų stebėję gido darbą ir patys dalyvaudami netradicinėse pamokose – ekskursijose išmoko ir patys pravesti ekskursiją po savo miestą. Dalindamiesi savo įspūdžiais, gimnazistai sakė jog norint tapti gidu privalai ne tik daug žinoti ir turėti gerą atmintį, bet ir taisyklingai bei įtaigiai kalbėti, kultūringai bendrauti.
Kasmet dalis abiturientų pasirenka ir turizmo studijas Šiaulių Valstybinėje kolegijoje. Pasidomėjau ir pirmakursių studentų apie gido profesiją. „Gido profesija tinkama tik altruistiškiems žmonėms“, – sakė pirmakursė turizmo ir vadybos specialybės studentė Viktorija Blaskytė. O Roberta Rudzinskytė pridūrė, kad „gidas turi būti atsakingas, mokantis sudominti, drąsus  ir pasitikintis savimi žmogus“. Toma Turskytė įsitikinusi, kad šios profesijos atstovai patiria išskirtinai daug nuotykių savo darbe. Studentai vienbalsiai tvirtino, kad tai labai įdomi, bet ypatingai atsakinga profesija. Tačiau pirmakursiai remiasi tik savo pastebėjimais, įgytais įvairių kelionių ar ekskursijų metu, tačiau patys dar nėra išbandę „gido duonos“, o štai vyresnieji jau turi ir praktinės gido darbo patirties. Šiaulių Valstybinės kolegijos studentai studijų metu turi išskirtinę galimybę susipažinti su gido darbu bei išbandyti savo jėgas šioje veikloje. Studentai parengia originalius ekskursijų po Šiaulius maršrutus ir veda ekskursijas ne tik savo bendrakursiams, draugams, bet ir miesto mokyklų moksleiviams. Kai visa tai, ką sužinojai paskaitose ar perskaitei knygose turi praktiškai pritaikyti gido praktikos metu, paaiškėja, kad gido darbas kitoks nei įsivaizdavai apie būsimą profesiją svajodamas mokyklos suole.
Lapkričio – gruodžio mėnesiais antrakursiai atliko gido praktiką. Savo mintimis po šios praktikos dalinosi antrakursė turizmo ir vadybos specialybės studentė Agota Juozapaitytė: „Žmonės, kurie pavydi gidams ir galvoja, kad jų darbas yra lengvas, labai klysta. Atliekant gido praktiką galėjau labiau įsigilinti į gido darbą. Gido praktikos metu mes pirmą kartą turėjome paruošti ekskursijas po Šiaulius. Buvo labai sudėtinga, kilo labai daug klausimų, konsultavomės su gido praktikos vadove. Buvo nelengva parengti originalią ekskursijos programą, bet dar sunkiau buvo išmokti autorinį tekstą, nes kitaip nepravesi ekskursijos. Suprantama, kad gido darbe neišgalvosi datų ar įžymių žmonių pavardžių ir nemeluosi turistams. Vedant ekskursiją buvo labai įdomu pačiai stebėti turistus, jiems pasakoti apie savo miestą. Labai jaudinausi, kad nepamirščiau paminėti, ką svarbaus. Reikėjo nemažai kantrybės. Supratau, kad gido darbas padeda geriau pažinti savo šalį ir miestą, pasidaro įdomiau gyventi. Šiuo metu aš negalvoju apie gido darbą, tačiau manau, kad galėčiau jį dirbti, nes man užtenka užsispyrimo ir noro būti gide. Dirbti gidu yra labai sunku, nes reikia puikiai išmanyti Lietuvos istoriją, geografiją, meno istoriją, turizmo išteklius. Tiesa, viso to reikia mokytis ir galima išmokti. Norint dirbti gidu reikia turėti ir tam tikrų asmeninių savybių: labai svarbus komunikabilumas, stropumas, reikia labai daug skaityti ir domėtis viskuo, plėsti akiratį. Būtina mokėti bent keletą užsienio kalbų, taip pat svarbios ir kitos savybės, kurių pagalba vedant ekskursijas galima sutelkti turistų dėmesį. Turistams nerūpi vien sausi faktai, reikia mokėti tuos faktus įdomiai pateikti. Aš manau,  kad gido darbas iš tiesų gali būti smagus, įdomus. Jis labai daug reikalauja iš to, kas tą darbą pasirinko, tačiau jis daug šitam žmogui ir duoda padėdamas jam ir pačiam tobulėti.“
O štai antrakursis Andrius Markušenka gido praktikos metu suprato, kad „būti gidu reikalingas nuoširdus bendravimas su dažniausiai pirmą kartą gyvenime matomais žmonėmis ir perprasti, ko turistai tikisi iš tavęs. Yra įvairių metodikų, kaip atlikti gido darbą, bet tai tik teorija…geriausia surasti savo „aukso viduriuko“ metodą. Gido praktikos metu supratau, kad gidu būti gali ne kiekvienas. Yra žmonių, kuriems labiau artimesnis rutininis darbas, nes suteikia daugiau saugumo ir čia yra lengviau viską atlikti teisingai. Apibendrinant savo nuomonę apie gido darbą, noriu tiems, kas ketina tapti gidu, priminti, kad geras gidas yra 95% darbo ir 5% talento.“
Antrakursei studentei Rimantei Juodeikytei „gidas yra daug žinantis žmogus, mokantis patraukliai ir įdomiai perteikti svarbiausią informaciją turistui, gidas moka sukurti gerą nuotaiką, yra stiprus kaip asmenybė ir lankstus, kai reikia ieškoti kompromisų, visada siekia naujų žinių, tobulėjimo. Tačiau svarbiausia, kas turi likti kiekvieno turisto prisiminimuose išgirdus žodį „gidas“ yra nuoširdi šypsena.“
Labai simboliška, kad būtent tuomet, kai pasaulis švenčia tarptautinę gido dieną, jaunimas svarsto kokia svarbi, reikalinga ir įdomi yra ši profesija. Džiugu, kad noras tobulėti, pačiam pažinti savo kraštą bei kitas šalis, atverti pasaulio kultūrų įvairovės pažinimo vartus kiekvienam žingeidžiam, mėgstančiam keliauti žmogui, skatina jaunimą pasirinkti gido darbą.
Pati būdama dviejų labai artimai susijusių profesijų atstove – mokytoja ir gide – noriu paskatinti jaunimą keliauti, pažinti ir mylėti savo gimtinę. Koks gražus bebūtų pasaulis, pirmiausiai pažinkime savo kraštą. Gido profesija tarnauja šiam kilniam tikslui.

Informaciją pateikė
Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos
etikos mokytoja metodininkė Inga Vainorienė