Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba G. Petkevičaitės-Bitės 150-osioms gimimo metinėms skirtoje konferencijoje

Gerbiamieji konferencijos dalyviai,
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė yra išskirtinė Lietuvos ir Europos asmenybė.
Savo aktyvia visuomenine veikla ir idėjomis ji šimtu metų pralenkė laiką, kuriame gyveno.
Devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių sandūroje Europoje nebuvo įprasta atvirai ir drąsiai kalbėti apie tai, kad moterys taip pat turi teisę į gerą išsilavinimą, rinkti ir pačioms būti renkamoms.
To meto Lietuvoje – carinio režimo prispaustoje, mažai raštingoje – Petkevičaitės-Bitės veiklos reikšmė ir prasmė padidėja daugeriopai.
Petkevičaitės-Bitės išskirtinumą sudaro ir dar vienas, itin mums svarbus jos gyvenimo aspektas. Tai – moterų teisių ir tautinio atgimimo idėjų sujungimas į vientisą, stiprią ir nepaprastai reikalingą veiklą. Bitė gyveno tuo pačiu laikmečiu kaip Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Povilas Višinskis, Žemaitė, Pranas Mašiotas, kiti tautinio atgimimo šaukliai, gerai juos pažinojo, bendravo, kartu kūrė ir skleidė lietuvybės ir valstybės idėjas.
Įkūrusi garsią švietėjišką „Žiburėlio” draugiją ir jai daugelį metų vadovavusi, Petkevičaitė pati buvo visuomenės žiburėliu. Mokė neturtingus vaikus ir suaugusius, rūpinosi kaliniais, platino uždraustą lietuvišką spaudą. Šelpė moksleivius, kultūros darbuotojus, telkė juos švietėjiškai ir visuomeninei veiklai savo straipsniais tuometinėje lietuviškoje spaudoje.
Bendradarbiaudama su iškiliais to meto visuomenės veikėjais, skatino moteris visuomeninei ir kultūrinei veiklai ir net režisavo pirmąjį lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje”, pastatytą Palangoje.
Ilgametė ir kryptinga Gabrielės Petkevičaitės veikla daug prisidėjo, kad dvidešimtojo amžiaus pradžioje įvyktų Lietuvos moterų sąjungos steigiamasis suvažiavimas, kuriam ji ir pirmininkavo. Lietuvos moterys ne tik išsikovojo balsavimo teisę, bet ir teisę būti renkamos į Steigiamąjį Seimą. Pirmajam šio Seimo posėdžiui tūkstantis devyni šimtai dvidešimtaisiais metais Petkevičaitė, kaip vyriausia narė, ir pirmininkavo.
Netrukus vykusiame Tarptautiniame moterų kongrese Ženevoje Gabrielė Petkevičaitė-Bitė galėjo pasidžiaugti lyčių lygybės pasiekimais Lietuvoje, kai į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos penkios moterys.
Tai, jog Petkevičaitės-Bitės visuomeninė veikla peržengė Lietuvos ribas, tapo žinoma Europos moterų judėjime turėjo svarbios reikšmės visai demokratijos raidai ką tik valstybingumą atkūrusioje Lietuvoje.
Jos parašyti apsakymai, pjesės, romanas, gausi publicistika, darbas redakcijose, rūpinimasis moterų spauda – ne mažiau svarbus indėlis į tautinės kultūros plėtrą.
Tokį platų veiklos barą sugebėjo atlaikyti trapi, bet labai stiprios dvasios moteris – rašytoja, publicistė, visuomenės veikėja ir politikė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Jos platus švietėjiškas požiūris, siekis įtvirtinti moterų lygiateisiškumą, sutelkti visuomenę Lietuvos kūrimui ir šiandien aktualus.
Linkiu konferencijos dalyviams įdomių diskusijų, suteikti naują impulsą gilesniam Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimo ir kūrybos pažinimui, pasisemti iš šios iškilios asmenybės optimizmo, ryžto ir atsidavimo savo šaliai ir jos žmonėms.